Variniam kabeliui buitinėje instaliacijoje dažniausiai taikoma tokia taisyklė: 1,5 mm² apšvietimui su 10 A automatu, 2,5 mm² lizdams su 16 A automatu, 4 mm² linijoms su 20–25 A automatu ir 6 mm² linijoms su 32 A automatu. Tai atskaitos taškas trumpoms ir vidutinio ilgio linijoms įprastomis sąlygomis. Ilga linija, klojimas šiltinimo sluoksnyje ar kelių kabelių ryšulyje ir ilgalaikė apkrova reikalauja storesnio kabelio.
Kabelio skerspjūvio lentelė variniam kabeliui
Galia lentelėje apskaičiuota pagal automato srovę: vienfazei linijai 230 V, trifazei 400 V. Tai didžiausia apytikslė galia, kurią linija gali tiekti, o ne rekomenduojama nuolatinė apkrova.
| Skerspjūvis (Cu) | Automatas | Galia 1 fazė | Galia 3 fazės | Tipinis naudojimas |
|---|---|---|---|---|
| 1,5 mm² | 10 A | ~2,3 kW | ~6,9 kW | Apšvietimas |
| 2,5 mm² | 16 A | ~3,7 kW | ~11 kW | Lizdai, boileris, trifazė viryklė |
| 4 mm² | 20–25 A | ~4,6–5,8 kW | ~13,9–17,3 kW | Kaitlentė vienfaziame name, ilgesnės linijos |
| 6 mm² | 32 A | ~7,4 kW | ~22 kW | Elektromobilio įkroviklis 7,4 kW, ūkinio pastato maitinimas |
Didesnėms srovėms, pavyzdžiui įvadui ar atskiro pastato skydeliui, skerspjūvis skaičiuojamas individualiai pagal galią ir atstumą. Apie įvadą plačiau rašiau straipsnyje įvadinis kabelis nuo apskaitos iki namo.
Automatas saugo kabelį, ne prietaisą
Tai svarbiausia mintis visame straipsnyje. Automatinis jungiklis skydinėje parenkamas ne pagal tai, kiek galios norite, o pagal tai, kiek srovės saugiai atlaiko kabelis. Jei ant 2,5 mm² kabelio uždedamas 25 A automatas, kabelis gali ilgai kaisti, o automatas neišjungs, nes jam ta srovė dar „normali“. Taip pažeidžiama izoliacija, ir tai jau gaisro rizika.
Labai dažna situacija: išmuša 16 A automatas, ir kažkas jį pakeičia didesniu, kad nebeišmuštų. Problema dingsta, bet atsiranda kita, daug pavojingesnė. Jei automatas išmuša, reikia ieškoti priežasties, o ne didinti jo srovę. Kaip tai daryti, rašiau straipsnyje kodėl išmuša saugikliai.
Kaip ilgis keičia sprendimą
Kuo ilgesnis kabelis, tuo didesnė jo varža ir tuo daugiau įtampos „pasimeta“ pakeliui. Trumpai linijai virtuvėje tai nesvarbu, bet linijai į garažą, pirtį ar ūkinį pastatą už 40–60 m tai gali būti lemiamas dalykas.
Apytikslis pavyzdys: vienfazė 16 A linija, 50 m ilgio. Su 2,5 mm² variniu kabeliu įtampa krenta apie 11 V, tai yra beveik 5 %. Su 4 mm² kabeliu kritimas sumažėja iki maždaug 7 V, apie 3 %. Abu kabeliai srovę atlaikys, bet su plonesniu prie linijos galo esantys prietaisai gaus pastebimai žemesnę įtampą, variklių paleidimas bus sunkesnis, o šviesa gali blankti.
Todėl ilgoms linijoms aš visada skaičiuoju įtampos kritimą ir dažnai renkuosi vienu žingsniu storesnį kabelį, nei rodo lentelė. Kabelio kainos skirtumas tarp 2,5 mm² ir 4 mm² nedidelis, palyginti su darbu, kurį tektų atlikti iš naujo, jei linija pasirodytų per silpna.
Klojimo būdas ir aplinka
Tas pats kabelis skirtingomis sąlygomis atlaiko skirtingą srovę, nes skiriasi tai, kaip jis atiduoda šilumą. Labiausiai įtakoja:
- Šiltinimo sluoksnis. Kabelis, apgaubtas vata ar putomis, aušta prasčiau, todėl jo leistina srovė mažesnė.
- Keli kabeliai kartu. Ryšulys kabelių viename kanale ar vamzdyje šildo vienas kitą.
- Aukšta temperatūra. Pirtyje, prie katilo ar po stogu vasarą kabeliui reikia atsargos ir tinkamos izoliacijos.
- Ilgalaikė apkrova. Elektromobilio įkrovimas, šildymas ar boileris veikia valandų valandas, todėl kabelis turi atlaikyti visą srovę nuolat, o ne trumpai.
Pavyzdžiui, 11 kW trifaziam įkrovikliui pagal lentelę užtektų 2,5 mm² kabelio su 16 A automatu, bet dėl nuolatinės apkrovos ir dažnai nemažo atstumo nuo skydinės iki kiemo praktikoje dažnai renkamasi storesnis. Daugiau apie tai rasite straipsnyje elektromobilio įkroviklio įrengimas namuose.
O jei kabelis aliumininis
Aliuminis praleidžia srovę prasčiau nei varis, todėl tai pačiai srovei reikia didesnio skerspjūvio. Šiuolaikinėje vidaus instaliacijoje plonų aliumininių laidų nebenaudojama, bet storesnis aliumininis kabelis išlieka įprastas įvadams. Svarbiausia aliuminio problema yra jungtys: jos oksiduojasi, atsilaisvina ir kaista, todėl reikia tinkamų antgalių ir gnybtų.
Senuose namuose dažnai randu aliumininius 2,5 mm² laidus lizdų grandinėse, ant kurių kažkas uždėjo 16 A ar net 25 A automatą. Aliumininiam laidui tokio skerspjūvio tai per daug, ypač jei jungtys senos. Tokiu atveju vienintelis tvarkingas sprendimas yra keisti liniją variniu kabeliu.
Dažniausios klaidos renkantis kabelį
- Kabelis parinktas tik pagal prietaiso galią, neįvertinus atstumo iki skydinės.
- Didesnis automatas uždėtas „kad neišmuštų“, nekeičiant kabelio.
- Viena 2,5 mm² linija palikta visai virtuvei su orkaite, indaplove ir virduliu.
- Lauko ar požeminei linijai panaudotas vidaus instaliacijai skirtas kabelis.
- Kabelis įklotas šiltinime ar karštoje vietoje, neatsižvelgiant į sumažėjusią leistiną srovę.
Kaip pasirinkti kabelį savo atveju
- Išsiaiškinkite prietaiso ar linijos galią ir ar ji vienfazė, ar trifazė.
- Pagal lentelę raskite automatą ir minimalų skerspjūvį.
- Pamatuokite linijos ilgį nuo skydinės: jei jis didesnis nei 25–30 m, apsvarstykite storesnį kabelį.
- Įvertinkite, kur kabelis eis: šiltinime, kanale su kitais, karštoje vietoje.
- Pagalvokite apie ateitį: jei linija gali būti sustiprinta, verčiau iš karto kloti storesnį kabelį.
Jei skydinėje dėl to atsiranda naujų automatų, verta peržiūrėti ir visą jos sandarą, apie kurią rašiau straipsnyje elektros skydinė namui. O jei Žemaitijoje reikia meistro, kuris parinktų ir nutiestų liniją, A.R Elektra yra elektrikas Telšiuose, važiuojantis iki 80 km aplink. Dėl apžiūros skambinkite +370 645 81267 arba parašykite per kontaktų formą.
